Kaip paskatinti ėsti kates, kurios praranda kvapą

Kačių kvapo ir apetito ryšio supratimas

Katės uoslė yra daug aštresnė nei žmogaus, todėl jos mitybos įpročiai yra labai svarbūs. Jie labai priklauso nuo kvapo, kad nustatytų ir įvertintų maistą. Jei jų uoslė pažeidžiama, maistas gali tapti nepatrauklus, dėl to sumažės apetitas ar net visiškai atsisakoma valgyti.

Keletas veiksnių gali prisidėti prie susilpnėjusio kačių uoslės. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nosies užgulimas, dantų problemos ir net tam tikri vaistai gali turėti įtakos jų gebėjimui aptikti kvapus. Svarbiausia yra pašalinti pagrindinę priežastį, tačiau kol kas galite pasitelkti strategijas, kaip privilioti katę valgyti.

Kačių kvapo praradimo požymių nustatymas

Kvapo praradimo simptomų atpažinimas yra pirmasis žingsnis sprendžiant problemą. Stebėkite savo katę dėl šių bendrų požymių:

• 🐾 Sumažėjęs susidomėjimas maistu, net mėgstamais skanėstais.
• 🐾 Prieina prie maisto, bet paskui nusisuka nevalgęs.
• 🐾 Sumažėjęs apetitas arba visiškas atsisakymas valgyti.
• 🐾 Svorio metimas.
• 🐾 Valgymo įpročių pokyčiai, pavyzdžiui, valgymas labai lėtai arba tik labai alkanas.

Jei pastebėjote bet kurį iš šių požymių, kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kad pašalintumėte bet kokias pagrindines sveikatos būkles ir aptartumėte galimas gydymo galimybes.

Apetito skatinimo strategijos katėms, kurių kvapas prarandamas

Kai katės uoslė susilpnėja, turite naudoti strategijas, kurios patrauktų kitus jos pojūčius ir paverstų maistą patrauklesnį. Štai keletas patikrintų metodų:

1. Maisto pašildymas

Šiek tiek pašildytas maistas gali sustiprinti jo aromatą ir padaryti jį patrauklesnį katei, kurios uoslė susilpnėjusi. Švelniai pašildykite maistą, įsitikinkite, kad jis nėra per karštas, ir visada patikrinkite temperatūrą prieš siūlydami jį savo katei.

Padidėjęs aromatas gali sukelti jų apetitą, net jei jų uoslė neveikia visiškai. Šis paprastas triukas dažnai gali labai pakeisti.

2. Labai skanaus maisto pasirinkimas

Rinkitės stiprių, patrauklių kvapų ir skonių maistą. Šlapias maistas paprastai yra aromatingesnis nei sausas maistas. Ieškokite prekių ženklų, kurie žinomi dėl savo skonio ir naudokite aukštos kokybės ingredientus.

Apsvarstykite galimybę pasiūlyti naujų baltymų šaltinių, tokių kaip žuvis, triušis ar elniena. Šie unikalūs skoniai kartais gali sudominti katę, kai pažįstamas maistas nebesugeba.

3. Maitinimas rankomis

Maitinimas rankomis gali sukurti teigiamą ryšį su maistu ir paskatinti jūsų katę valgyti. Siūlykite nedidelį kiekį maisto iš savo rankos, kad jie galėtų jį nulaižyti nuo pirštų.

Šis metodas taip pat gali suteikti pasitikėjimo ir komforto, o tai gali būti ypač naudinga katėms, patiriančioms stresą ar nerimą.

4. Apetito stimuliatorių naudojimas

Jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti apetitą stimuliuojančių vaistų, kad padidėtų jūsų katės noras valgyti. Šie vaistai gali būti veiksmingi per trumpą laiką, tačiau svarbu pašalinti pagrindinę kvapo praradimo priežastį.

Skirdami bet kokius vaistus, visada atidžiai laikykitės veterinarijos gydytojo nurodymų.

5. Valgymo aplinkos be streso kūrimas

Įsitikinkite, kad jūsų katė turi ramią, patogią vietą valgyti, atokiau nuo kitų augintinių ar trukdžių. Stresas gali dar labiau sumažinti jų apetitą.

Pabandykite naudoti negilų indą ar lėkštę, nes taip jūsų katė gali lengviau pasiekti maistą, ypač jei jos nosis užsikimšusi.

6. Eksperimentavimas su skirtingomis tekstūromis ir skoniais

Katės gali būti menkos valgytojos, todėl svarbu eksperimentuoti su skirtingomis tekstūromis ir skoniais, kad rastumėte kažką, kas joms patinka. Pabandykite pasiūlyti įvairių rūšių šlapio maisto, sauso maisto ar net naminių patiekalų (vadovaujant veterinarijos gydytojui).

Stebėkite savo katės pageidavimus ir atitinkamai pakoreguokite jos mitybą.

7. Maitinimas švirkštu (jei reikia)

Jei jūsų katė atsisako valgyti pati, gali prireikti maitinti švirkštu, kad būtų užtikrinta tinkama mityba. Pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju, kad gautumėte nurodymų, kaip tinkamai ir saugiai maitinti švirkštu.

Maitinimas švirkštu turėtų būti laikina priemonė, todėl turėtumėte ir toliau bandyti kitus būdus, kaip paskatinti jų apetitą.

Veterinarinės priežiūros svarba

Labai svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, jei jūsų katė praranda kvapą ir sumažėjo apetitas. Jie gali diagnozuoti pagrindinę priežastį ir rekomenduoti tinkamą gydymą.

Jūsų veterinarijos gydytojas taip pat gali patarti dėl mitybos palaikymo ir apetito stimuliatorių. Reguliarūs patikrinimai yra būtini norint stebėti jūsų katės sveikatą ir gerovę.

Ilgalaikis valdymas ir prevencija

Pašalinus pagrindinę kvapo praradimo priežastį, svarbu sutelkti dėmesį į ilgalaikį valdymą ir prevenciją. Tai gali apimti:

• 🐾 Geros dantų higienos palaikymas siekiant išvengti dantų infekcijų.
• 🐾 Užtikrinti, kad jūsų katė būtų paskiepyta, kad išvengtumėte kvėpavimo takų infekcijų.
• 🐾 Sveikos, subalansuotos mitybos teikimas imuninei sistemai palaikyti.
• 🐾 Reguliariai stebėkite savo katės apetitą ir svorį.

Imdamiesi iniciatyvių veiksmų galite padėti išvengti būsimų kvapo praradimo epizodų ir užtikrinti, kad jūsų katė išlaikytų sveiką apetitą.

Išvada

Norint paskatinti katę valgyti, kai ji praranda uoslę, reikia kantrybės, supratimo ir įvairiapusiško požiūrio. Pašildydami maistą, siūlydami labai skanius patiekalus, maitindami rankomis ir kurdami aplinką be streso, galite padėti sužadinti jų apetitą ir užtikrinti, kad jie gautų reikalingą maistą. Nepamirškite pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad pašalintumėte pagrindinę kvapo praradimo priežastį ir gautumėte asmeninių rekomendacijų dėl katės priežiūros. Nuosekliomis pastangomis ir tinkama veterinarijos pagalba galite padėti savo draugui katei atgauti apetitą ir džiaugtis sveiku, laimingu gyvenimu.

DUK

Kokios yra pagrindinės priežastys, kodėl katė gali prarasti uoslę?

Dažniausios priežastys yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nosies užgulimas (dėl alergijos ar polipų), dantų ligos, sukeliančios sinusų infekcijas, o rečiau – neurologinės problemos arba navikai, paveikiantys uoslės takus. Tam tikri vaistai taip pat gali turėti šį šalutinį poveikį.

Kaip sužinoti, ar mano katė prarado uoslę?

Požymiai yra sumažėjęs domėjimasis maistu, priartėjimas prie maisto ir tada nusigręžimas, sumažėjęs apetitas arba atsisakymas valgyti, svorio kritimas ir mitybos įpročių pokyčiai (valgymas lėtai arba tik labai alkanas). Jie taip pat gali rečiau uostyti arba rodyti mažiau susidomėjimą naujų kvapų tyrinėjimu.

Ar pavojinga, jei mano katė ilgą laiką nevalgo?

Taip, tai labai pavojinga. Katės yra linkusios į kepenų lipidozę (riebalų kepenų ligą), jei jos nevalgo net kelias dienas. Ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, todėl skubi veterinarinė intervencija yra labai svarbi.

Koks maistas geriausiai tinka katei, turinčiai prastą uoslę?

Paprastai geriausias yra labai skanus šlapias maistas, turintis stiprų aromatą. Ieškokite prekių ženklų su aukštos kokybės ingredientais ir apsvarstykite naujus baltymų šaltinius, tokius kaip žuvis, triušis ar elniena. Šiek tiek pašildydami maistą taip pat galite sustiprinti jo aromatą.

Ar galiu duoti savo katei žmogaus maisto, kad paskatinčiau valgyti?

Nors kai kurios paprastos virtos vištienos ar žuvies nedideli kiekiai gali būti priimtini, norint suvilioti katę, svarbu pasitarti su veterinaru prieš reguliariai siūlant žmonėms maistą. Daugelis žmonių maisto produktų yra toksiški katėms, o subalansuota mityba yra būtina jų sveikatai.

Ar yra kokių nors vaistų, galinčių paskatinti mano katės apetitą?

Taip, jūsų veterinarijos gydytojas gali skirti apetitą stimuliuojančių vaistų, tokių kaip mirtazapinas arba ciproheptadinas. Šie vaistai gali padėti padidinti jūsų katės norą valgyti, tačiau svarbu pašalinti ir pagrindinę kvapo praradimo priežastį.

Kaip dažnai turėčiau bandyti maitinti savo katę?

Visą dieną dažnai siūlykite nedidelius maisto kiekius. Pabandykite duoti maisto kas kelias valandas, kad pamatytumėte, ar jūsų katė nori valgyti, kai jai nepatiekiamas didelis maistas.

Ką daryti, jei mano katė vis tiek atsisako valgyti po šių patarimų?

Jei jūsų katė ir toliau atsisako maisto, nepaisant jūsų pastangų, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Gali prireikti atlikti papildomus diagnostinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti pagrindinę priežastį, ir gali prireikti palaikomosios priežiūros, pvz., skysčių į veną ar šėrimo švirkštu.